Konsultacija

– O, malonu jus matyti, Benjaminai.
– Laba diena, daktare.
– Ir kokie rezultatai? Kaip praėjo savaitgalis?
– Blogi – visą savaitgalį bloga nuotaika plius konfliktas per firmos iškylą gamtoje. Pirmadienį aš jį atleidau iš darbo, bet savaitgalį jis man sugebėjo sugadint.
– O meditavote pagal programą, mąstėte apie teigiamus dalykus?
– O taip daktare, meditavau. O dėl teigiamų dalykų, gi daktare žinote, viskas reliatyvu…
– Hmmm… Manau, kad atėjo metas kardinaliai pakeisti terapijos strategiją.
– Labai įdomu, daktare, tęskit, klausau.
– Supraskite, jūsų įgimtas psichotipas ir yra jūsų problema.
– Kodėl gi? Juk kiekvienas žmogus priklauso kokiam nors psichotipui…
– Gerbiamas Benjaminai, pagal testų rezultatus jūs esate 98 procentų grynumo šizoidas. Pirmas toks visoje mano praktikoje. Tokio grynumo šizoido įprastos charakterio koregavimo priemonės jau neveikia, todėl mes ir turime tas jūsų jau daug metų besitęsiančias bendravimo problemas, jums ir toliau nepavyksta užmegzti ilgalaikių santykių su moterimis…
– Bet jūs man daug padėjote, o bendravimo problemas aš sprendžiu – juk aš daug dažniau būnu tarp žmonių, nei anksčiau. O dėl moterų – aš tiesiog nesutinku savo svajonių moters, o šiuo metu mane tenkina ir trumpalaikiai… mm… santykiai.
– Taip, jūs, Benjaminai truputį pasikeitėte, bet mažai, palyginus su kitais pacientais, labai mažai. Būnate tarp žmonių? Bet ar būnate su žmonėmis? Persimetimas keliais sakiniais su pavaldiniais firmos vakarėlyje nėra tai, ką galėtume laikyti rimtu terapijos pasiekimu. Jūsų uždarumas, šaltumas, arogancija ir autokratinis bendravimo stilius atstumia visus. Manau, kad sena terapijos metodika jau išsisėmė. Matau tik vieną išeitį – operaciją.
– Aš nepageidauju chirurginio įsikišimo. Operacija – pernelyg pavojingas dalykas. Ir be to, tai labai grubus įsikišimas į asmenybės struktūrą. Ar po to aš būčiau aš?
– Operacija kur kas mažiau pavojinga, nei važiavimas automobiliu autostrada, patikėkite, nes tokia statistika. O ir rezultatai visada atsiperka. Benjaminai, po to jūs būtumėte ne tik tas pats Benjaminas, bet praktiškai tobulas Benjaminas. Pamenate, per kažkurį seansą pasakojote apie naująjį darbuotoją – silpną specialistą, kuris greitai tapo visų dėmesio ir susižavėjimo centru? Juk jūs jam pavydėjote?
– Tam plepiui? Ko jam pavydėti?
– Mokėjimo bendrauti, būti atviru, mokėjimo džiaugtis gyvenimu – isterinės jo psichotipo dalies. To, ko jūs, suvaržytas analitike, neturite. Ir todėl mes jau kelinti metai kovojame su vis gilėjančia jūsų depresija. Operacija sudėtinga, taip, bet mes įsodintume naują neuronų struktūrą, kurioje būtų atitinkami jūsų asmenybę praturtinantys centrai. Jūs būtumėte tas pats Benjaminas ir tuo pat metu jūs būtumėte…
– To nebus.
– O jūs pamąstykite, jūs gi analitikas…
– Bet aš turiu kontraktą.
– Ką?
– Kontraktą, daktare. Aš gi vadovauju koncernui, bet nesu jo savininkas. Pagal kontraktą neturiu teisės darytis neurochirurginių charakterį koreguojančių operacijų. Jiems reikia, kad būčiau toks, koks esu dabar. Tai tęsiame paprastą terapiją, daktare?
– O taip, Benjaminai, kaipgi kitaip? Atvirai pasakysiu – jūs labai geras klientas daugeliui metų.
– Aš žinau. Matyt, tai likimas.

© Herta Matulionytė-Burbienė 2005